Spiga
Rodomi pranešimai su žymėmis Svarstymai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Svarstymai. Rodyti visus pranešimus

Pasiūlymas telefonų kompanijoms

Vartotojams dažnai būna nelengva apsispręsti, koks mokėjimo planas už mobilųjį ryšį jiems būtų palankiausias. Pasirenki mažesnį prakalbamąjį mokestį - daugiau moki už pokalbius ir žinutes; ir atvirkščiai.

O kaip būtų smagu gauti kokį sms'ą iš ryšio tiekėjo:

"Gerb. Kliente. Pastebėjome, kad praėjusį mėnesį Jūs neefektyviai išnaudojote prakalbamojo mokesčio ir tarifų santykį. Esant tokiems komunikacijų įpročiams, palankiausias mokėjimo planas būtų "Planas C". Jei pageidaujate pakeisti mokėjimo planą į "Planas C", atsakykite į šią žinutę parašydami TAIP."

Galbūt iš pradžių tai kiek ir pamažintų tiekėjų pajamas, tačiau klientų lojalumas būtų užtikrintas.
Ryšio kompanija, pirmoji parodžiusi tokį dėmesį klientams, tikrai nusipelnytų rūpestingiausiosios ir sąžiningiausiosios vardo.

Ir gal net nereikėtų siuntinėti klientams tokių laiškų, apie kokį parašė Common Sense.

Muzika ir lietuvių liaudies (autentiška) muzika. II dalis

Vakar radau komentarą straipsnio (Muzika ir lietuvių liaudies (autentiška) muzika), parašyto prieš metus. Kadangi jis nuo anonimo, bet keistai asmeniškas. Nutariau jį paskelbti čia ir atsakyti viešai. Taigi, komentaras:

------
Labai juokinga, kai kažkoks dundukas su asmenybės kompleksu, bijantis pakviesti nešokančią parašo straipsnį apie lietuvių folklorą, nors apskritai su juo niekada gyvenime nėra susidūręs ir nieko apie jį nenutuokia. Vuruk, tai ką čia parašei į straispnį yra visiškas absurdas.

Folkloras, folkloro ansambliai ir klubai yra tam tikra kultūrinė terpė, kurioje gyvena labai daug įvairių žmonių. Tai yra subtilios tradicijos, kuriose ne tik gyvenimo pasaulėžiūra, vertybės, bet ir įvairiausios techninės subtilybės: improvizacija, melizmatika, regioniniai balso statymo ypatumai. Tik Žmogus daug laiko su tuo gyvenantis gali autentiškai į folklorą įsijausti. Visą gilų etnokultūrinį judėjimą galima praktiškai priskirti religiniui. Šis kultūrinė terpė turi savo tūkstantmetę etiką, iš kartos į kartą (šimtus o gal tūkstančius) metų perduodamą išmintį lyrinėj ir prozinėj formoj, amatus, menus, šventes su apeigomis. Visi instrumentalistai grodami improvizuoja ir sukuria savo stilių, visi patyrę dainininkai sugeba improvizuoti etninėmis manieromis ir kurti naujas dainas (aišku reikia skirti žanrą nuo kokios kalendorinės apeiginės giesmės ir nuo šiaip dainos)
--------

Atsakau:
Dar juokingiau, kai vadini mane dunduku, bet bijai pasirašyt. Iš pateiktų detalių sprendžiu, kad aš tamstą pažįstu. Gal net labai gerai pažįstu. Bet velniai nematė tų asmeniškumų.

Aš nebijau pakviesti nešokančios. Man tiesiog nesmagu ir nemalonu žiūrėti, kaip per RENGINIUS žmonės prievarta traukiami į ratelius. Rateliai apskritai nėra mano mėgiamas žanras. Man šokis - labiau dviejų sielų kalba. Bet ne apie tai.

Bet kad tamsta neskaitai teksto, tai yra negerai. Aš gi rašiau, kad NESU didelis liaudies muzikos (lm) mėgėjas. Vadinasi ir daug dalykų apie tai nežinau. Bet aš ir nerašiau, kad išmanau. Iškart pasakiau. Tik parašiau savo nuomonę apie TOKIO TIPO koncertus.

Aš bet kokią muziką priimu visu kūnu. Ir šokis man yra dažnu atveju neatsiejama muzikos dalis. Kūnas pats eina šokt. Tik į ratelius pagal komandą neina. Atsiprašau dėl to.

Absoliučiai sutinku su visa tavo antra pastraipa. Net galiu pasakyt, kad man labai patiko, kaip parašyta, širdies įdėta. Bet ar kur nors mano straipsnyje yra koks nors prieštaravimas tamstos tekstui??

Aš esu UŽ autentišką muziką, atliekamą autentiškoje aplinkoje, autentiškomis sąlygomis, o ne kažkokius spektaklius.

Aš nė neneigiau savo straipsnyje jokių folkloro klubų. Manau, kad tokie klubai yra gerai. Mano mylima sesuo (paskelbusi čia puikų straipnį Kompiuteriniai žaidimai ir vaikų piešiniai) moka ir dainuoja šimtus lietuvių liaudies dainų, vaikams seka, o ne skaito pasakas, tyrinėja lietuvių mitologiją. Tačiau jai net nereikia jokių folkloro būrelių. Ji tiesiog tuo gyvena. Ir man tai yra žiauriai gražu.

Man yra gražu, kai žmonės vakarais susirenka padainuoti. Ir dažniausiai atveju jie dainuoja natūraliau nei koks ansamblis per koncertą. Manau, kad ir tamsta taip darai. Ir tai yra gerai. Bet tokie koncertai, po kurio aš parašiau minėtą straipsnį, yra siaubas (išskyrus mano minėtą karo baladę).

Beje, tamsta komentare minejai improvizaciją, šimtametę (tūkstantmetę) etikos tradiciją. Ar tame koncerte buvo nors lašelis to???

Paskaityk Kramtuko, buvusio tame koncerte, komentarą (pats pirmas po pirminio straipsnio). Kadangi tamsta taip gerai pažįsti mane, tai spėju, kad ir tą komentatorių labai gerai pažįsti. Net spėju, kad ji(s) yra labai gera tavo draugė(as).

Ir šiaip, man regis, nei tamsta straipsnį iki galo perskaitei, nei kitus komentarus. Tiesiog šiaip piktumas užėjo.
-------

Dar kartu ir komentatoriui Robertui atsakysiu. Lietuvos ansamblis savotiškai yra gerai. Tai rinkos dėsnis: yra rinka, atsiranda jai ir produktas. Moisejevas pasiūlė tokį produktą (su akrobatikos elementais. Bet kiek jie autentiški?). Tas pats ir Lietuvos ansamblyje. Profesionalumas aukščiausio lygio, bet kiek jam autentikos? Tai yra muzikos verslas.

Gal kas prisimenat gražų lietuvišką XIX a. pab. romansą "Vėl gegužio žiedai". Žinau, su autentika tai neturi nieko bendro. Tai verslas. Bet juk originaliai romansas buvo autentiškas. Kažkada.

Self

Some people can adios everything to get some more money: self-esteem, respect, self-respect, whatever. Actually, there's no limit for that. And you cannot normally fight then, because they would use everything against. They just don't care.

Google Translate lietuviškai..., tpfu - rusiškai

Gal prieš savaitę Google translate pradėjo versti iš keleto naujų kalbų, tarp jų ir iš lietuvių. Kai vakar perskaičiau Kubiko įrašą apie "Lietuva!" verčiamą kaip "Russia!", pamaniau, kad čia kažkieno piktas juokas. Bet po šiandienos Deimantės Dokšaitės straipsnio Internetas lietuvėja, o lietuviai jame virsta rusais Delfyje, supratau, kad vyksta sabotažas.
Ji pateikė daugiau tokio vertimo pavyzdžių:
„Vilnius yra Lietuvos sostinė.“ >> „Riga is the capital of Lithuania.“
„Aš esu Lietuvis“ >> „I am Russian.“
Paskutinis pavyzdys tiesiog užmuša:
„Lietuvos sostinė lenkiškai – Wilno, o lietuviškai mūsų sostinė – Vilnius. Vilniaus mieste gyvena daugiausia lietuvių tautybės gyventojai.“ >> „Polish capital of Lithuania – Wilno, and our Polish capital – Warsaw. Vilnius city is mostly populated by ethnic Russian population.“

Visų pirmiausia, pasakykit man, kam gali šauti į galvą versti tokią ilgą ir nestandartinę frazę, kaip kad paskutinioji? Tiktai tam, kuris žino apie šitokio vertimo egzistavimą. Nesakau, kad Deimantė juo taip vertė. Ją kaip ir mane tokie vertimai pasiekė interneto kanalais. Tačiau, tas kuris tokius pavyzdžius pateikė pirmas (tik kas?), tikrai žino kaip jie atsirado.

Nesu didelis google specialistas, bet kaip supratau, jų vertimo įrankis labai remiasi vartotojų atsiųstais dvikalbiais tekstais. Google tuos tekstus sušeria mašinoms, kurios juos suskaido iki sakinių ir taip papildo vertimo duomenų bazę. Niekas tų tekstų netikrina matyt.

Tad užtenka atsiųsti poilgį normaliai atrodantį tekstą, kuriame būtų "nepastebimai" įterptos tokios lietuvius žeidžiančios frazės, ir po kiek laiko tai patenka į žodyną.

Manau, reikia kuo skubiau šerti Google translate normaliais lietuvių-kitų kalbų vertimais. Kuo anksčiau tai padarysim, tuo greičiau turėsim apynormalų vertimo įrankį.

Pabaigai vienas ne toks žeidžiantis pavyzdys:
"Lietuvių" >> "Lithuanian", bet
"Lietuvių kalba" >> "In English"

Europos komisijos požiūris į karą Gruzijoje

Karas vyksta jau ketvirtą dieną. Pirmadienį po 12.00 užsukau į Europos Komisijos svetainę. Čia nėra nė menkiausios užuominos apie karą. Nė niekingiausio pareiškimo.



tas pats, deja ir parlamento svetainėje. Vargšai gruzinai.

Kompiuteriniai žaidimai ir vaikų piešiniai

Prieš porą metų 27-iuose Lietuvos darželiuose buvo atliktas tyrimas, parodęs, koks šiuo metu vyrauja ikimokyklinukų požiūris į gamtą ir kas turi įtakos jam susiformuoti. Tyrime dalyvavo:

  • beveik 400 5-7 metų amžiaus vaikų;
  • 30 pedagogų;
  • 126 tėvai.
Tyrimo duomenimis – net 80 proc. vaikų teigiamai vertina pasivaikščiojimą gamtoje. Jie eitų pasivaikščioti net ir esant prastam orui, nors dėl įvairių priežasčių neleistų tėvai.

Tačiau teigimas požiūris į pasivaikščiojimą keičiasi, jei galima rinktis: animacija ar kiemas; kompiuteriniai žaidimai ar kiemas. Animacinius filmus rinktųsi apie 50 proc. vaikų, o kompiuteriniams žaidimams pirmenybę teiktų net 83 proc., t.y. dalis ir tų, kurie net neturi namie kompiuterio. Beveik visi vaikai renkasi nuotykių ar kovų žanrui priskiriamus animacinius filmus, tokius kaip Tomas ir Džeris, Žmogus voras, Pokemonai, Supermergaitės, Drakonų kovos ir pan. Pasakų animacinės versijos ir kita „geroji animacija“ paliktos nuošalyje, juos nurodo tik 43 proc. mergaičių.

Nepuldama įtikinėti, kaip tai neigiamai atsiliepia vaikų psichikai, savęs suvokimui, jų pažintiniams norams, iliustruosiu vienu kitu spontanišku (piešiama be išankstinio aptarimo, kas ir kaip turi būti pavaizduota) vaikų piešiniu. Iš anksto pabrėžiu, kad visi piešiniai – protingų, kai kuriais atžvilgiais - net gabių vaikų.

Daugelio psichologų nuomone - vaiko piešinys atspindi ne tai, ką vaikas mato, bet tai, ką jis žino. Tuo pagrįsta ir teorija, kad vaiko piešinys pereina tam tikras fazes: žmogaus vaizdavimas – nuo galvakojo iki proporcingos žmogaus figūros, medis – nuo pagaliuko su keliais skersiniais brūkšneliais (stuburo fazė) iki kamieno su šakomis ir laja vaizdavimo, o paukščio vaizdavimas vystosi nuo “kiaušinio” su akimis ir sparnais iki tikro paukščio su rūšies požymiais. Dėl tam tikrų individualių vaiko vystymosi ypatybių piešinio raida gali sutrikti, kadangi būna sutrikdyta jo pažinimo raida.

Tyrimo metu visi vaikai gavo vienodą užduotį: “Nupiešk paukštį, medį ir save”. Jie turėjo vienodą popieriaus lapą, vienodą 12 pieštukų rinkinį, bet kai kurie pageidavo rinktis kitas piešimo priemones.

6-7 m. vaikų, žaidžiančių tik kovinius bei nuotykių kompiuterinius žaidimus, piešiniai.


Romanas – 6m. 6 mėn.: “Medis – tas, kur didelis. Paukštis sėdi ant medžio. Aš stoviu ir matau”. Reikėtų atkreipti dėmesį į dideles visų figūrų akis. Anot psichologų, tai rodo kažkokias vaiko baimes.


Mantas - 7 m. Sakoma, kad vaikai identifikuoja save su pamėgtais herojais. Tačiau roboto savybių yra įgavęs ir paukštis. Lėktuvą primena ir žemiau esantis Luko (7 m.) nupieštas paukštis. Ką jau kalbėti apie paties vaiko autoportretą – jis atitinka vos trejų metų vaiko lygį.



Kukluksklano apsiaustu apsigaubęs Rytis nori pasislėpti, rodos, nuo viso pasaulio. Taip jis nuolat ir jaučiasi – visad įsitempęs ir neramus.



Kažkuo panašus ir jo bendraamžio Mariaus ekspromtas.



Baimę, netikrumą, norą išvengti kitų dėmesio rodo ir Aurimo (7 m.) pastangos užtušuoti savo portretą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas nenupiešė apatinės kūno dalies, o apie medį ir paukštį pasakė, kad nežino, kaip jie atrodo.



Visi šie vaikai, išskyrus antrąjį, prie kompiuterio praleidžia beveik visą laiką, kai būna namie. Darželyje jie neranda, kuo užsiimti, nuolat skundžiasi, kad jiems nuobodu, nuolat demonstruoja susierzinimą, kai jiems pasiūloma bet kokia veikla, mėginama, kas nors parodyti. O apie kompiuterinius žaidimus šie vaikai gali kalbėtis ištisas valandas.

Reikėtų pakalbėti ir apie baimę, kurią vaiko dūšelėj pasėja ir visos tos laidos, į kurias mes pasineriame, pamiršdami savo atžalas. Juk yra informacija suaugusiems ir yra tai, kas žinotina vaikams.

Raigardas (6 m. ir 6 mėn.) “Tai tėtė paukštis ir sūnus paukštis skrenda pasakyti saulei, kad taip smarkiai nešildytų pro skylę danguje. O tėtės tokie dideli dantys todėl, kad jis bijo.”


Piešiniai vaikų, žaidžiančių kūrybinius ir lavinamuosius kompiuterinius žaidimus

Šie piešiniai nedaug kuo skiriasi nuo tų, kurių autoriai kompiuterinių žaidimų nežaidžia. Skirtumas dažniau tik tas, kad vaiko pasakojimas apie piešinį yra kiek ilgesnis, dažniausiai susijęs su jo patirtais išgyvenimais, jaučiamas vaiko emocinis santykis su tuo, kas piešiama, kalboje atsiranda paukščių ir medžių pavadinimų, Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose piešiniuose daugiau spalvų. O visų figūrų vaizdavimas atitinka vaiko amžių. Žaidimų mėgėjų piešiniai išsiskiria ir dar vienu bruožu – nepaisant metų laikų, beveik visuomet naudojamos tos pačios spalvos. Medžiai, paukščiai, net ir paties vaiko apranga nesiskiria detalėmis, nurodančiomis metų laiką, oro sąlygas. Piešiniai dažniausiai šviesios optimistinės nuotaikos.


Vika - 7 m. 4 mėn.: Nupiešiau labai gražų medelį su daug daug lapų. Aš žiūriu, kaip skrenda paukščiukas.


Arina - 6 m. 10 mėn.: Nupiešiau medį, paukštį ir save. Paukštis gražus spalvotas.


Marija, karkartėmis žaidžianti kūrybinius kompiuterinius žaidimus (7 m.): Nupiešiau tokį beržą, kur daržely auga. Save ir paukščiuką ir žolytę nupiešiau.


Saulė (7 m. ir 3 mėn.): “Čia aš su dideliu kaspinu stoviu prie medžio <...> šakų nėra, - o kam? Ai dar paukščio reikia... Va!” Šios labai egocentriškos “panelės” aistra – kompiuterinis Barbės žaidimas.

Piešiniai vaikų, nežaidžiančių kompiuterinių žaidimų


Miglė. (7 m.): “Dėdė, mačiau, stovėjo mašinos balkone ir su tokiu pjūklu nupjovė šakas. Atskrido varna, žiūri, - šakų nėra”.


Deimilė. (7 m. 6 mėn). Aš pasislėpiau, kad neišbaidyčiau paukščiuko. Jo vaikučiai labai nori valgyti, todėl naktį skraido ir gaudo vabalus.


Rolandas (7 m.): “Nupiešiau tik 2 medžius, bet jų miške labai labai daug, - bijojau paklysti. Grybus rinkau su mama ir mačiau tą ...(pamiršo genio pavadinimą), kur medį su snapu kala”


Violeta (6 m. 4 mėn.): “Kada lyja man labai nepatinka. Medelis su lapais kaip vasarą. Noriu, kad būtų vasara ir būtų šilta ir čiulbėtų paukščiai. Tik saulės nelabai noriu, nes mama sako, kad man nuo saulės alergija”.


Jūris (7 m. ir 2 mėn.): “Čia aš stoviu miške. Labai šviečia saulė. Aš noriu pagauti papūgą. Ir pagavau. Ji pati atskrido man ant peties. Tik tėtė su rankom paėmė.”

Išvados

Tai tik keletas pavyzdžių, iš kurių galite pasidaryti išvadas. Aš jų peržiūrėjau šimtus, tad padėsiu:

Teigiamas kūrybinių bei lavinamųjų TV programų ir kompiuterinių žaidimų poveikis
Plečia akiratį.
  • Suteikia informacijos, kuri sunkiai pasiekiama kitais būdais.
  • Tam tikra dalimi miesto vaikams kompensuoja gamtinės aplinkos trūkumą.
  • Padeda išsivaduoti iš liūdesio, kylančio tamsiuoju metų laiku.
Neigiamas TV programų ir kompiuterinių žaidimų poveikis:
  • Skatina pažintinį tingumą.
  • Sąlygoja vaikų uždarumą, perkeldami prioritetus nuo gamtos prie jos virtualaus vaizdo, taip žlunga vaikų kūrybiškumas pažįstant aplinką, gamtos reiškinius, įžvelgiant gyvojo pasaulio paslaptis ir viską vertinant per savo patirtimi ir išgyvenimais.
  • Nemaža dalis žaidimų kursto agresyvų vaikų elgesį gamtoje ar daro juos visiškai abejingus gamtai ir kt.

Homoseksualai ir blogerių bendruomenė (darom pauzę :-)

HS tema neišsemiama. Viena žinutė kaip sniego kamuolys pasirita: komentarai, atsakymai, nauji argumentai... darau pauzę, nes kitaip mano blogas pavirs į HS citadelę, nebeturėsiu laiko niekam kitam. Tik vienas svarbus dalykas: blogeriai - fantastiška liaudis. Kokiam delfyje ar lryte mane už tokius straipsnius būtų gyvą suvalgę. O čia visi kultūringi, argumentuoti - vienas malonumas. Ačiū Andriui, Draugishkam, Dovydui, Edgarui, Edvinui ir vienam anonimui už kompaniją.
Galim diskutuoti šia tema, kiek širdis geidžia, tačiau galutinių atsakymų tikrai nerasim. Laikas išspręs.
A, dar apie laiką. Regis ne taip seniai moterys kovojo dėl teisės dirbti. Jos irgi norėjo būti lygios su vyrais. Ir dabar dar kovoja dėl visiškos lygybės. Ir teisingai.
Tačiau: darbas = pinigai = nepriklausomumas. Kuo daugiau visuomenėje dirbančių moterų, tuo daugiau joje išsiskyrusių šeimų, vienišų motinų. Tai kurgi žiūri šeimos vertybių puoselėtojai? Kol moteriškės nedirbo ir vaikus prižiūrėjo namie, buvo tvirtesnė šeima. Ir visuomenei tai buvo normalu. O kas kovojo dėl moterų teisių dirbti, balsuoti? Gal vyrai?? Kur gi ne. Ir dabar jau visuomenė suvokia, kad visi turi būti lygūs.
Tai kodėl tada nenorim, kad VISI būtų lygūs?

P.S. Baigus rašyti atėjo dar vienas argumentas biologijos mėgėjams. Kažkur girdėjau, kad dar nėra buvę atvejo, kad nykštukų šeimos susilauktų vaikų (gal tai ir dezinformacija, bet nežinau, kur patikrinti). Kažkaip gamta jiems taip sutvarkė. Bet negirdėjau, kad jiems būtų draudžiama tuoktis. Nemanau, kad jiems kur nors būtų draudžiama įsivaikinti, ar kad kokioje šalyje specialiu įstatymu būtų apibrėžta jų teisė įsivaikinti, kas jau iškart rodytų diskriminaciją. Jie tiesiog yra normalūs visuomenės nariai.
Kodėl tada būtinai reikia žinoti, ką žmonės lovoje daro, kad galėtumėm nustatyti jų padėtį visuomenėje? O kaip su gėjais impotentais? Ar jiems jau galima?

Jau maniau, užteks apie hs, bet reikia stiprų argumentą atremti

Mano pamąstymus apie įsivaikinimo teisę homoseksualioms šeimoms labai svariai pakomentavo Andrius. Atsakyti prireiks atskiro straipsnelio.

Iš viso, nesuprantu, kam reikia stoti į kovą prieš gamtą? Taip, homoseksualumo ir heteroseksualumo atvejų yra gamtoje, čia viskas tvarkoje. Tad tvarkoje ir HS santykiai, tebūnie ir vedybos, negi gaila?

Puiku. Iš tiesų tai net ne biologinis, o teisinis klausimas. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti, su kuo jam gyventi. Gal ten išvis sekso nėra, o vien platoniška meilė - mes juk po miegamuosius nelandžiojam ir negalim pasakyti.

BET. Ar homoseksualų (HS) pora gali susilaukti vaiko? NE. Tai fiziškai neįmanoma. Ir neįmanoma ne dėl ligos (nevaisingumas, per mažas spermatozoidų kiekis, jie per silpni ir t.t.). Žinduoliai ne hermafroditai. Tai kokia teisę HS turi kažką įsivaikinti? JOKIOS. Ir nesvarbu, kad HS šemos gali turėti "aukštą reitingą".

O jei per mažas spermatozoidų kiekis, tai tada galima įsivaikinti? Jei gamta taip nulėmė, tai kodėl turi būti kitaip? Visiškai suprantu, kad net ir nevaisingiems žmonėms motinystės ar tėvystės instinktai vis vien gyvi. Todėl ir galima.

Kodėl šiuo atveju aš aukščiau iškeliu teisę, o ne biologiją? Pateiksiu hipotetinį pavyzdį:
Štai normali heteroseksuali šeima. Bet pvz., vyras nevaisingas. Šeima nutaria kreiptis į vaisingumo kliniką. Po dirbtinio apvaisinimo gimsta kūdikis. Motina po poros metų žūsta autoavarijoj. Vaikas lieka su tėvu, kuris gal net ne giminė tam vaikui. Vyras galiausiai nusprendžia nebeslėpti savo homoseksualumo ir susidraugauja su partneriu (galbūt net jį veda). Ką daryti su vaiku? Ar atimti iš jų ir atiduoti į vaikų namus?

Dar apie homoseksualus ir hs šeimas

Vakar nepavyko rasti vieno įstrigusio straipsnio šia tema. Mano nemėgiamo Lietuvos ryto mėgiama interneto autorė Kristina Sabaliauskaitė dar pernai vasarą publikavo straipsnį Gay London. Straipsnis puikus: atviras tiesus ir demokratiškas. Peržvelgiau dabar dar ir komentarus. Pateikiu čia tris simptomiškiausius lietuviškus (neminėsiu pagiriamųjų komentarų, kurių ten irgi buvo nemažai, bet mažuma) Suprantama, kai užkabinta tokia tema - komentarų mūšis neišvengiamas. Bet net ir būdamas heteroseksualus tikrai nenorėčiau susipažinti su su šio komentaro autoriumi. Šlykščiau už šlykščiausią gėjų prostitutą. Jis turbūt tikrai moteris MYLI:

159. USA 23:18 06-04 IP: 72.76.173.102
Tu, londono utele, eik geriau i pediku bara indu plaut, gal uzteks jau tau pist prota apie piderastu indeli. Nx pikina mane tas piderastizmas, issokimai ir visokia kitokia xuinia, nera jau ne vieno lryto numerio, kad nebutu iskeltos iskrypeliu homoku problemos. Tykiai sosinkit vienas kitam bybius ir nieks jusu neklibins, bet ne reikia lysti i akis.

Čia ir slypi esmė: kol du gėjai negalės ramiai nekliudomi ir nesumušti bučiuotis parke ant suolelio, kaip tai daro heteroseksualios porelės, tol jie ir kovos dėl savo teisių. O įsivaizduokit, kad komentaro autorius sukuria šeimą ir sumano įsivaikinti. Jam leidžiama, kadangi jis heteroseksualus. O jei vaikas išaugs homoseksualus - visuomenė juk rizikuoja to vaiko gyvybe. Net jei ir neišaugs hs, mes rizikuojam vaiko sveikata! Kas netiki - tepasižiūri filmą American Beauty.

Kitas komentaras - "o jei tavo vaikas gėjus":

249. dj -> straipsnio autorei 07:57 06-05 IP: 81.7.92.75
p. Kristina Sabaliauskaite Esu isitikines kad tamstos straipnis visiškai kitaip būtų parašytas, jei kurią dieną užtiktumėte savo sūnų namuose su "draugu" , išdarinėjančius visokias analines glamones. Arba dukrą su "drauge" 69 pozoje. Bet kol to nepergyvenote savo kailiu, tai ir rašinėjate visokias tuštybes. O tai ir suprantama -juk jūs iš rašliavų valgote duoną. Homoseksualumą individui nulemia genas. Pakeitus šį geną, musių patinėliai imdavo lįsti prie patelių [turbūt patinėlių, nuobodu pastaba]. Labai mažas procentas tokių individų gamtoje gimsta natūraliai. Kaip ir kiekvienoje gamyboje būna broko. O broką arba naikina arba perdirba. Homoseksualistų atžvilgiu galėtume bent jau neaiškinti kad jie " tokie patys" . NE. JIE BROKAS.


Aš pats turiu tris vaikus. Manot aš nenoriu, kad jie būtų "normalūs"? O jei jie tokie nebus? Ar aš turiu tokį iš namų išvaryti? Žinau apie vieną vaiką (ne mano), kuris dabar yra saviieškos fazėje. Jam ir tėvas ir motina neseniai pasakė: "sužinosim, kad tu gėjus, čia su mumis negyvensi". Žinot, jau geriau jis būtų mano vaikas ir aš kaip nors tai ištverčiau, negu dabar jam gyvent su tokiais tėvais. Beje, o ką komentaro autorė pagalvotų, užtikusį sūnų ar dukrą su priešingos lyties asmeniu išdarinėjančius analines glamones ar 69 pozoje?
Tėvų ir gėjaus vaiko santykiai man gražiausiai papasakoti filme L'homme est une femme comme les autres (Man is a woman; Vyras yra moteris kaip ir kiti). Tėvai trokšte trokšta, kad vaikas (jau paaugęs vyras) būtų "normalus", tačiau nepaisant visko meilė vaikui neblėsta. Tą filmą verta pažiūrėti ir dėl garso takelio.

Paskutinis komentaras - apie gėjus prostitutus:

141. ele 22:47 06-04 IP: 87.0.147.78
nesu pries nusiteikusi, bet karta Zenevoje maciau praeinanti tikriausia geju, puvo apsimoves ruzavas plonas "timpas" panasias i dviratininku, o po jom aiskiai trupikiu nebuvo, nes jo lytis buvo issiryskinus visu "grazumu", eina toks klubus kraipydamas, tiesa sakant vos neapsivemiau. Stai vaiksto toks vidury baltos dienos ir niekas nieko, va praeitu Kauno gatvemis. Manau toks afisavimasis yra blogai ir turetu but baudziami, nezinau ar kada priprasiu pie to.


Ir kas atsitiktų, jei jis praeitų Kauno gatvėmis? Jis net per gatvę nespėtų pereiti sveikas. Juk tai paprastas prostitutas. Tarsi nėra taip šlykščiai apsirengusių moteriškų prostitučių, aptarnaujančių heteroseksualius vyrus. Bet jomis taip smarkiai nesipiktinama.

Ir dar iš asmeninės patirties. Teko su šeima dalyvauti viename nemažame privačiame vakarėlyje, kur visi buvo susirinkę šeimomis. Jau gerokai įnakčiui sėdžiu sau ant sofos koją ant kojos užsikėlęs, žiūriu televizorių, ir prie manęs iš šono prieina pusamžis "dėdė" ir savo tarpukoju įsirėmęs man į atsikišusį kelį pradeda aiškint apie dailę ir meno parodas. Mane kaip elektra nutvilkė, teko pasislinkt, o jis kaip stovėjo taip ir liko stovėt. Dieve mano, žmogus ten irgi dalyvavo su šeima, o pasijutau kabinamas. Taip, jis iš tos senesnės kartos, kuris matyt dėl akių sukūrė šeimą, o gyvena dar ir antrą gyvenimą. Jau geriau jis būtų atėjęs su savo partneriu, va tada ir pasikalbėtumėm apie menus. Brrr.

Vaikas homoseksualų šeimose

Aš turbūt jau visai vėluoju parašyti šia tema, bet akys užkliuvo už Slave straipsnio, kuriame jis mini, jam impulsą davė Pinkcity.
Sutinku su PinkCity ir nesutinku su Slave. Mėginsiu pagrįsti:
1. Homoseksualais ne tampama, o gimstama. Jei žmogus jaučia homoseksualumo (hs) gyslelę savyje, anksčiau ar vėliau jis ją patikrins, kad ir kaip jį spaustum tokiu nebūt. O jei jį spausi tiek, kad jis neturėtų galimybės to patikrint (kai kuriose šalyse vis dar skiriama mirties bausmė už hs, pvz., Saudo Arabijoje, Sudane), ar tas žmogus bus laimingas, jei negalėsw pasijusti savimi.
2. Aš esu prieš gėjų paradus, kuriuose jie vaikšto prakirptom ties užpakaliu kelnėmis. Užpakalis jiems yra lygiai toks pat lyties organas. O lyties organų viešas demonstravimas yra viešosios tvarkos pažeidimas. Tačiau kaip gi vertinti Rio de Janeiro festivalį, kuriame šoka beveik nuogos merginos. Ar tik dėl to, kad dauguma iš jų yra heteroseksulios, tai jau yra gerai? Teisybės dėlei pasakysiu, kad man kaip vyrui tai patinka. Bet kurgi teisybė?
3. Kodėl dauguma žmonių, susipažinę su heteroseksualia pora, pirmiausia galvoja, kas jie per žmonės, o susipažinę su homoseksualia pora, galvoja, kaipgi jie dulkinasi? Ir daugumai tai šlykštu. Kai vyras myli moteriškę per užpakalį tai nešlykštu, o kai vyras vyrą, tai jau šlykštu (atsiprašau už išsireiškimą).

4. Homoseksualai irgi sukuria ilgalaikius santykius kaip ir heteroseksualai. Vedybos tuos santykius dar labiau sustiprina. (Žinome, kad Lietuvoje skyrybų yra maždaug tiek pat kiek ir vedybų. Būtų gerai sužinoti, kiek procentų susituokusiu hs porų išsiskiria (tose šalyse, kur tokia santuoka leidžiama).
5. Atiduodant vaiką į heteroseksualią šeimą visuomet atidžiai tiriama šeimos istorija, kad vaikas nepakliūtų į blogas rankas. Tas pat būtų daroma ir su hs šeimom. Būna, kad net ir tokiose šeimose vaikai išnaudojami (nebūtinai seksualiai). Taip gali atsitikti ir hs šeimoje. Būtent - gali atsitikti; kaip ir paprastoj šeimoj.
6. Ar geriau vaikui augti vaikų namuose be jokios tėvų (globotinių) šilumos, nei hs šeimoje? aš jau nekalbu apie tas natūralias šeimas, kuriose tėvai (patėviai) seksualiai išnaudoja dukras ir sūnus. (statistiškai, tai daugiausia vyrai, bet jie nieko bendro neturi su gėjais - tai pedofilai ir pederastai - būtent jie yra heteroseksualūs)
7. Kadangi gėjais ne tampama o gimstama, negalima sakyti, kad vaikų namuose vaikai tampa gėjais. Tiksliau - jie gauna hs patirties. Tai prievartavimas. nesvarbu ar homo ar heteroseksualus. HS tėvų vaikų orientaciaj nepriklauso nuo tėvų: "there is no scientific evidence that parenting effectiveness is related to parental sexual orientation: lesbian and gay parents are as likely as heterosexual parents to provide supportive and healthy environments for their children…research has shown that the adjustment, development, and psychological well-being of children is unrelated to parental sexual orientation and that the children of lesbian and gay parents are as likely as those of heterosexual parents to flourish…", - sako amerikos psichologų asociacija.
8. Nemanykit, kad hs šeimos įvaikintam vaikui bus lengva. Jį gali lydėti patyčios mokykloje ir gyvenime. Bet tai ne gėjų problema. Reikia sąmoninti visuomenę. Tiesą sakant, patyčios mokykloje lydi ne vien tokius vaikus. :-(
9. Pabaigai keletas pažinčių skelbimų. Nepaisydami to, kas ko ieško, iš skelbimo teksto pamėginkit nuspręsti, kokiai susikūrusiai porai mieliau atiduotumėt kūdikį iš vaikų namų.

Mergina ieško merginos

Mylėti reiškia vieną balsą
Pažint iš tūkstančių kitų,
Pajaust kiekvieno žodžio skalsą
Ir sielos skrydį link žvaigždžių.

Mylėti reiškia vieną žodį
Ir stiklo šukę širdyje.
Karai su savimi neguodė-
Pasaulis skendo ugnyje.

Mylėti reiškia prisileisti
Gyvenimą prie pat sapnų,
Į dangų aitvarą paleisti,
Užkrėst visus šituo jausmu.

Mylėti reiškia atiduoti
Tai, kas priklauso tiktai tau,
Ir amžiais tarp gėlių miegoti,
Kurios atneštos tiktai tau.
jai nori,kad tawe taip myletu ir ne tik taip parasyk:))
(http://www.gay.lt/skelbimai.php?do=details&tid=1434)

Vaikinas ieško vaikino

32 metu vyrukas susipazintu su vaikinu ar vyru iki 40 metu.
Esu briunetas, 178 ugio, vidutinio kuno sudejimo.
Ieskau zmogaaus pastoviems santykiams ir draugystei.
Gyvenimas duotas myleti ...
(http://www.gay.lt/skelbimai.php?do=details&tid=1031)

Yra pasileidusių ir tarp gėjų:

24 meu vaikinas iesko vyresnio vyro nuo 35 metu seksui Klaipedoje. Esu be kompleksu, tinka daugelis sekso rusiu. Klasiskai ciulpiu. Geriausia susitikti darbo dienomis darbo metu, tavo plote. Esant pageidavimui tinka ir grupinis ar eilute. esu ne prostitutas, svaruma garantuoju. Mano burnyte ir uzpakaliukas laukia taves. Parasyk man butinai susitiksim.
(http://www.gay.lt/skelbimai.php?do=details&tid=1365)

Bet tarp heteroseksualių jų irgi netrūksta, patikėkit:

nepraleiskite progos susipazinti su manimi man 20m. esu is kauno bet lietuvoje mazai bunu dyrbu uzsieni. treciadieni vel isvaziuoju susipazinciau su sauniom panelem paplepejimui laiko praleidimui. nesu toks blogas kaip atrodau. as tikiu kad dar niekam nepamaise draugu rato prapletimas tad nedvejokit ir parasykit arba paskambinkit man :)) i sms nelabai megstu atsakineti bet teks i majakus nereguoju. :)) tad paneles paskubekit jeigu ka mano one nikas edsavas tikrai priimsiu visas i draugus.
(http://www.skelbimai.lt/skelbimai/pazintys/mergina-iesko-vaikino/131535/)

ieskau zmogaus kuris butu kartu galetume leisti laisvalaiky lovoje (http://www.skelbimai.lt/skelbimai/pazintys/vaikinas-iesko-merginos/131402/)

nerealiai lelytej reik pagalbos,pinigu..prasau padekite simpatiski vaikinai. (http://www.skelbimai.lt/skelbimai/pazintys/mergina-iesko-vaikino/131455/)

Lenktynės su laiku, arba Kiek dar gyvuos DVD

Apie piratavimą prirašyta daug. Kas išgali, tenepiratauja. Bet va pamenu, buvau pas vieną kolegą namie. Lentynose - gal šeši šimtai slim dėžučių plonais viršeliais su tikrai gerais filmais; vienas kompas iš dviejų užimtas filmų pumpavimu iš torrent'ų. Aš, kaip labiau tradicinio auklėjimo, jam ir sakau: paaugs vaikai ir vieną dieną iškilmingai jiems sakysi - vaikai mano, palieku jums savo nukopijuotų filmų kolekciją. ?? Tai gi čia tas pats, kaip atšviestų knygų biblioteką dovanoti, svarbu, kad gražiai susegta ir lapai neišbarstyti būtų! Suprantu tuos, kurie parsisiunčia ką, pažiūri ir ištrina. Bet kam kaupti? Tokia kolekcija džiaugsmo neteikia.
Iš esmės, visai sutinku su Pauliaus straipsniu Stop nekokybiškoms DVD pakuotėms. Ten jis net ne piratinius diskus, o visiškos piguvos dėžutes keikia. Pauliau, turbūt reikia ir tokių dėžučių. Tik va įdomu, koks rinkos segmentas juos perka. Pakankamai uždirbantys ir tikrai vertinantys pirkinį labiau rinksis tikrą originalą. Nevertinantys pirkinio - siųsis iš torrent'ų nepriklausomai nuo to, ar uždirba, ar ne. Tad belieka tik tie, kurie neuždirba ir dar nemoka naudotis torrent'ais.

Šitą straipsnelį išprovokavo Dovydas praėjusio straipsnio komentare klausęs, ar aš nepiratauju. Sakiau, beveik ne. Bet čia pat susimąsčiau. Per gana trumpą laiką stengiuos sukaupti gerų filmų kolekciją. O jei DVD formatas numirs? Kur, bliamba, aš ją kišiu? Šiek tiek nuramino CNET News straipsnis, žadantis kad BlueRay ir HD DVD grotuvai gros ir DVD diskus.

Nesu koks baisinis naujųjų technologijų mylėtojas, nesu matęs nė vieno iš dviejų naujųjų formatų, ir mane šiek tiek pribloškė surastas kokybės palyginimas. Gal kas galite patvirtinti arba paneigti, kad kokybės skirtumas toks milžiniškas?
Čia ne LP plokštelių atvejis. Jos bus visą laiką, nes geresnės garso kokybės dar niekas nesugalvojo.

Gal tokiems filmams kaip Casablanca užtektų ir DVD, o jau Hariui Poteriui reikėtų Blue Ray?

Hmmm. O juk žiūrėjau Poterį ir Žiedų valdovą dvd formatu. Ir visai patiko. Tad galutinis klausimas toks: kas žinote, kada nurs dvd?