Vakar radau komentarą straipsnio (Muzika ir lietuvių liaudies (autentiška) muzika), parašyto prieš metus. Kadangi jis nuo anonimo, bet keistai asmeniškas. Nutariau jį paskelbti čia ir atsakyti viešai. Taigi, komentaras:
------
Labai juokinga, kai kažkoks dundukas su asmenybės kompleksu, bijantis pakviesti nešokančią parašo straipsnį apie lietuvių folklorą, nors apskritai su juo niekada gyvenime nėra susidūręs ir nieko apie jį nenutuokia. Vuruk, tai ką čia parašei į straispnį yra visiškas absurdas.
Folkloras, folkloro ansambliai ir klubai yra tam tikra kultūrinė terpė, kurioje gyvena labai daug įvairių žmonių. Tai yra subtilios tradicijos, kuriose ne tik gyvenimo pasaulėžiūra, vertybės, bet ir įvairiausios techninės subtilybės: improvizacija, melizmatika, regioniniai balso statymo ypatumai. Tik Žmogus daug laiko su tuo gyvenantis gali autentiškai į folklorą įsijausti. Visą gilų etnokultūrinį judėjimą galima praktiškai priskirti religiniui. Šis kultūrinė terpė turi savo tūkstantmetę etiką, iš kartos į kartą (šimtus o gal tūkstančius) metų perduodamą išmintį lyrinėj ir prozinėj formoj, amatus, menus, šventes su apeigomis. Visi instrumentalistai grodami improvizuoja ir sukuria savo stilių, visi patyrę dainininkai sugeba improvizuoti etninėmis manieromis ir kurti naujas dainas (aišku reikia skirti žanrą nuo kokios kalendorinės apeiginės giesmės ir nuo šiaip dainos)
--------
Atsakau:
Dar juokingiau, kai vadini mane dunduku, bet bijai pasirašyt. Iš pateiktų detalių sprendžiu, kad aš tamstą pažįstu. Gal net labai gerai pažįstu. Bet velniai nematė tų asmeniškumų.
Aš nebijau pakviesti nešokančios. Man tiesiog nesmagu ir nemalonu žiūrėti, kaip per RENGINIUS žmonės prievarta traukiami į ratelius. Rateliai apskritai nėra mano mėgiamas žanras. Man šokis - labiau dviejų sielų kalba. Bet ne apie tai.
Bet kad tamsta neskaitai teksto, tai yra negerai. Aš gi rašiau, kad NESU didelis liaudies muzikos (lm) mėgėjas. Vadinasi ir daug dalykų apie tai nežinau. Bet aš ir nerašiau, kad išmanau. Iškart pasakiau. Tik parašiau savo nuomonę apie TOKIO TIPO koncertus.
Aš bet kokią muziką priimu visu kūnu. Ir šokis man yra dažnu atveju neatsiejama muzikos dalis. Kūnas pats eina šokt. Tik į ratelius pagal komandą neina. Atsiprašau dėl to.
Absoliučiai sutinku su visa tavo antra pastraipa. Net galiu pasakyt, kad man labai patiko, kaip parašyta, širdies įdėta. Bet ar kur nors mano straipsnyje yra koks nors prieštaravimas tamstos tekstui??
Aš esu UŽ autentišką muziką, atliekamą autentiškoje aplinkoje, autentiškomis sąlygomis, o ne kažkokius spektaklius.
Aš nė neneigiau savo straipsnyje jokių folkloro klubų. Manau, kad tokie klubai yra gerai. Mano mylima sesuo (paskelbusi čia puikų straipnį Kompiuteriniai žaidimai ir vaikų piešiniai) moka ir dainuoja šimtus lietuvių liaudies dainų, vaikams seka, o ne skaito pasakas, tyrinėja lietuvių mitologiją. Tačiau jai net nereikia jokių folkloro būrelių. Ji tiesiog tuo gyvena. Ir man tai yra žiauriai gražu.
Man yra gražu, kai žmonės vakarais susirenka padainuoti. Ir dažniausiai atveju jie dainuoja natūraliau nei koks ansamblis per koncertą. Manau, kad ir tamsta taip darai. Ir tai yra gerai. Bet tokie koncertai, po kurio aš parašiau minėtą straipsnį, yra siaubas (išskyrus mano minėtą karo baladę).
Beje, tamsta komentare minejai improvizaciją, šimtametę (tūkstantmetę) etikos tradiciją. Ar tame koncerte buvo nors lašelis to???
Paskaityk Kramtuko, buvusio tame koncerte, komentarą (pats pirmas po pirminio straipsnio). Kadangi tamsta taip gerai pažįsti mane, tai spėju, kad ir tą komentatorių labai gerai pažįsti. Net spėju, kad ji(s) yra labai gera tavo draugė(as).
Ir šiaip, man regis, nei tamsta straipsnį iki galo perskaitei, nei kitus komentarus. Tiesiog šiaip piktumas užėjo.
-------
Dar kartu ir komentatoriui Robertui atsakysiu. Lietuvos ansamblis savotiškai yra gerai. Tai rinkos dėsnis: yra rinka, atsiranda jai ir produktas. Moisejevas pasiūlė tokį produktą (su akrobatikos elementais. Bet kiek jie autentiški?). Tas pats ir Lietuvos ansamblyje. Profesionalumas aukščiausio lygio, bet kiek jam autentikos? Tai yra muzikos verslas.
Gal kas prisimenat gražų lietuvišką XIX a. pab. romansą "Vėl gegužio žiedai". Žinau, su autentika tai neturi nieko bendro. Tai verslas. Bet juk originaliai romansas buvo autentiškas. Kažkada.