Spiga

Kompiuteriniai žaidimai ir vaikų piešiniai

Prieš porą metų 27-iuose Lietuvos darželiuose buvo atliktas tyrimas, parodęs, koks šiuo metu vyrauja ikimokyklinukų požiūris į gamtą ir kas turi įtakos jam susiformuoti. Tyrime dalyvavo:

  • beveik 400 5-7 metų amžiaus vaikų;
  • 30 pedagogų;
  • 126 tėvai.
Tyrimo duomenimis – net 80 proc. vaikų teigiamai vertina pasivaikščiojimą gamtoje. Jie eitų pasivaikščioti net ir esant prastam orui, nors dėl įvairių priežasčių neleistų tėvai.

Tačiau teigimas požiūris į pasivaikščiojimą keičiasi, jei galima rinktis: animacija ar kiemas; kompiuteriniai žaidimai ar kiemas. Animacinius filmus rinktųsi apie 50 proc. vaikų, o kompiuteriniams žaidimams pirmenybę teiktų net 83 proc., t.y. dalis ir tų, kurie net neturi namie kompiuterio. Beveik visi vaikai renkasi nuotykių ar kovų žanrui priskiriamus animacinius filmus, tokius kaip Tomas ir Džeris, Žmogus voras, Pokemonai, Supermergaitės, Drakonų kovos ir pan. Pasakų animacinės versijos ir kita „geroji animacija“ paliktos nuošalyje, juos nurodo tik 43 proc. mergaičių.

Nepuldama įtikinėti, kaip tai neigiamai atsiliepia vaikų psichikai, savęs suvokimui, jų pažintiniams norams, iliustruosiu vienu kitu spontanišku (piešiama be išankstinio aptarimo, kas ir kaip turi būti pavaizduota) vaikų piešiniu. Iš anksto pabrėžiu, kad visi piešiniai – protingų, kai kuriais atžvilgiais - net gabių vaikų.

Daugelio psichologų nuomone - vaiko piešinys atspindi ne tai, ką vaikas mato, bet tai, ką jis žino. Tuo pagrįsta ir teorija, kad vaiko piešinys pereina tam tikras fazes: žmogaus vaizdavimas – nuo galvakojo iki proporcingos žmogaus figūros, medis – nuo pagaliuko su keliais skersiniais brūkšneliais (stuburo fazė) iki kamieno su šakomis ir laja vaizdavimo, o paukščio vaizdavimas vystosi nuo “kiaušinio” su akimis ir sparnais iki tikro paukščio su rūšies požymiais. Dėl tam tikrų individualių vaiko vystymosi ypatybių piešinio raida gali sutrikti, kadangi būna sutrikdyta jo pažinimo raida.

Tyrimo metu visi vaikai gavo vienodą užduotį: “Nupiešk paukštį, medį ir save”. Jie turėjo vienodą popieriaus lapą, vienodą 12 pieštukų rinkinį, bet kai kurie pageidavo rinktis kitas piešimo priemones.

6-7 m. vaikų, žaidžiančių tik kovinius bei nuotykių kompiuterinius žaidimus, piešiniai.


Romanas – 6m. 6 mėn.: “Medis – tas, kur didelis. Paukštis sėdi ant medžio. Aš stoviu ir matau”. Reikėtų atkreipti dėmesį į dideles visų figūrų akis. Anot psichologų, tai rodo kažkokias vaiko baimes.


Mantas - 7 m. Sakoma, kad vaikai identifikuoja save su pamėgtais herojais. Tačiau roboto savybių yra įgavęs ir paukštis. Lėktuvą primena ir žemiau esantis Luko (7 m.) nupieštas paukštis. Ką jau kalbėti apie paties vaiko autoportretą – jis atitinka vos trejų metų vaiko lygį.



Kukluksklano apsiaustu apsigaubęs Rytis nori pasislėpti, rodos, nuo viso pasaulio. Taip jis nuolat ir jaučiasi – visad įsitempęs ir neramus.



Kažkuo panašus ir jo bendraamžio Mariaus ekspromtas.



Baimę, netikrumą, norą išvengti kitų dėmesio rodo ir Aurimo (7 m.) pastangos užtušuoti savo portretą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas nenupiešė apatinės kūno dalies, o apie medį ir paukštį pasakė, kad nežino, kaip jie atrodo.



Visi šie vaikai, išskyrus antrąjį, prie kompiuterio praleidžia beveik visą laiką, kai būna namie. Darželyje jie neranda, kuo užsiimti, nuolat skundžiasi, kad jiems nuobodu, nuolat demonstruoja susierzinimą, kai jiems pasiūloma bet kokia veikla, mėginama, kas nors parodyti. O apie kompiuterinius žaidimus šie vaikai gali kalbėtis ištisas valandas.

Reikėtų pakalbėti ir apie baimę, kurią vaiko dūšelėj pasėja ir visos tos laidos, į kurias mes pasineriame, pamiršdami savo atžalas. Juk yra informacija suaugusiems ir yra tai, kas žinotina vaikams.

Raigardas (6 m. ir 6 mėn.) “Tai tėtė paukštis ir sūnus paukštis skrenda pasakyti saulei, kad taip smarkiai nešildytų pro skylę danguje. O tėtės tokie dideli dantys todėl, kad jis bijo.”


Piešiniai vaikų, žaidžiančių kūrybinius ir lavinamuosius kompiuterinius žaidimus

Šie piešiniai nedaug kuo skiriasi nuo tų, kurių autoriai kompiuterinių žaidimų nežaidžia. Skirtumas dažniau tik tas, kad vaiko pasakojimas apie piešinį yra kiek ilgesnis, dažniausiai susijęs su jo patirtais išgyvenimais, jaučiamas vaiko emocinis santykis su tuo, kas piešiama, kalboje atsiranda paukščių ir medžių pavadinimų, Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose piešiniuose daugiau spalvų. O visų figūrų vaizdavimas atitinka vaiko amžių. Žaidimų mėgėjų piešiniai išsiskiria ir dar vienu bruožu – nepaisant metų laikų, beveik visuomet naudojamos tos pačios spalvos. Medžiai, paukščiai, net ir paties vaiko apranga nesiskiria detalėmis, nurodančiomis metų laiką, oro sąlygas. Piešiniai dažniausiai šviesios optimistinės nuotaikos.


Vika - 7 m. 4 mėn.: Nupiešiau labai gražų medelį su daug daug lapų. Aš žiūriu, kaip skrenda paukščiukas.


Arina - 6 m. 10 mėn.: Nupiešiau medį, paukštį ir save. Paukštis gražus spalvotas.


Marija, karkartėmis žaidžianti kūrybinius kompiuterinius žaidimus (7 m.): Nupiešiau tokį beržą, kur daržely auga. Save ir paukščiuką ir žolytę nupiešiau.


Saulė (7 m. ir 3 mėn.): “Čia aš su dideliu kaspinu stoviu prie medžio <...> šakų nėra, - o kam? Ai dar paukščio reikia... Va!” Šios labai egocentriškos “panelės” aistra – kompiuterinis Barbės žaidimas.

Piešiniai vaikų, nežaidžiančių kompiuterinių žaidimų


Miglė. (7 m.): “Dėdė, mačiau, stovėjo mašinos balkone ir su tokiu pjūklu nupjovė šakas. Atskrido varna, žiūri, - šakų nėra”.


Deimilė. (7 m. 6 mėn). Aš pasislėpiau, kad neišbaidyčiau paukščiuko. Jo vaikučiai labai nori valgyti, todėl naktį skraido ir gaudo vabalus.


Rolandas (7 m.): “Nupiešiau tik 2 medžius, bet jų miške labai labai daug, - bijojau paklysti. Grybus rinkau su mama ir mačiau tą ...(pamiršo genio pavadinimą), kur medį su snapu kala”


Violeta (6 m. 4 mėn.): “Kada lyja man labai nepatinka. Medelis su lapais kaip vasarą. Noriu, kad būtų vasara ir būtų šilta ir čiulbėtų paukščiai. Tik saulės nelabai noriu, nes mama sako, kad man nuo saulės alergija”.


Jūris (7 m. ir 2 mėn.): “Čia aš stoviu miške. Labai šviečia saulė. Aš noriu pagauti papūgą. Ir pagavau. Ji pati atskrido man ant peties. Tik tėtė su rankom paėmė.”

Išvados

Tai tik keletas pavyzdžių, iš kurių galite pasidaryti išvadas. Aš jų peržiūrėjau šimtus, tad padėsiu:

Teigiamas kūrybinių bei lavinamųjų TV programų ir kompiuterinių žaidimų poveikis
Plečia akiratį.
  • Suteikia informacijos, kuri sunkiai pasiekiama kitais būdais.
  • Tam tikra dalimi miesto vaikams kompensuoja gamtinės aplinkos trūkumą.
  • Padeda išsivaduoti iš liūdesio, kylančio tamsiuoju metų laiku.
Neigiamas TV programų ir kompiuterinių žaidimų poveikis:
  • Skatina pažintinį tingumą.
  • Sąlygoja vaikų uždarumą, perkeldami prioritetus nuo gamtos prie jos virtualaus vaizdo, taip žlunga vaikų kūrybiškumas pažįstant aplinką, gamtos reiškinius, įžvelgiant gyvojo pasaulio paslaptis ir viską vertinant per savo patirtimi ir išgyvenimais.
  • Nemaža dalis žaidimų kursto agresyvų vaikų elgesį gamtoje ar daro juos visiškai abejingus gamtai ir kt.

4 komentarai (-ų):

Mindaugas

2008 m. kovo 6 d. 01:14

Blogiausi tie tėvai, kurie patys apie kompiuteriu nieko nenutuokia, bet nuperka tokį žaislą vaikams, kad rūpesčių mažiau būtų. Kai kurie paveikslai tikrai baisūs savo primityvumu.

Anonimiškas

2008 m. spalio 15 d. 18:40

Sveiki visi.
Labai gerai padirbeta. Istikruju rymta tema. O kas straipsnio autorius?
Susimastymui turiu pora dok. filmu: "Virtuali agresija" ir "Mult filmu poveikis i vaikus". Jos galima nukopijoti is www.torsunov.ru/video

Pagarbiai, Andrej
Vilniaus Vedu kulturos centras
andrej@vedic.lt

pasaku bobute

2008 m. spalio 16 d. 18:00

prisistatau: Ingrida, Mindaugo sesuo.
Jau 24 metai dirbu vaikų darželyje, tad tai ką darau, darau iš širdies skausmo.
Dėkinga už nuorodas, jau šiandien pat lįsiu ieškoti.

Anonimiškas

2012 m. gegužės 13 d. 12:08

aciu, vertingas straipsnis. ir pritariu Mindaugui: tikrai blogiausia, kai tevai apie kompa nenutuokia, bet nuperka vaikui. is savo, kaip mamos praktikos galiu pasakyti, kad visada atrasdavau budu kaip nukrapstyti vaika nuo kompo, tai tikrai nera taip sudetinga, tik reikia noreti.