Spiga

nebeprisikiskiakoputeliaudovameme

Ieškodamas "to ilgiausio" lietuviško žodžio internete aptikau gramatinių keistenybių. Pavadinime paminėtą žodį aptikau kažkokiame forume. O vakar vienotokio paskatintas užsukau į www.eblog.lt ir atradau netgi adresą su šiuo žodžiu: http://eblog.lt/nebeprisikiskiakoputeliaudovameme.

Gal reikėtų kiek daugiau dėmesio skirti paties adreso užrašymui? Neminint to, kad pavadinime "s" praleista (hmm, vis dėlto paminėjau), pats žodis sudarytas nemokšiškai, kartu suplakant tariamosios nuosakos (-mėme) ir būtojo kartinio laiko (-dav-, nors čia ir parašyta -dov-) priesagas. Teisinga forma būtų "prisikiškiakopūsteliautumėme". Tad šis žodis nelabai ką ir reiškia.

Ilgiausias realiai vartotinas kiškio kopūstų vedinys galėtų būti nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems (37 raidės, formaliai ilgesnė forma yra nebeprisikiškiakopūsteliaujančiuosiuose (39), tačiau asmenų pavadinimai vargiai vartojami vietininko linksniu - pakvimpa mėsomis ir prozektoriumu.

Nemažai kalbų turi ir ilgesnių žodžių (vokiečių, švedų), tačiau jų gramatikos ypatybės leidžia sudurstyti žodžius iš daugelio šaknų (pvz., švediškai "Spårvagnsaktiebolagsskensmutsskutarefackföreningspersonals-
beklädnadsförrådsförvaltaren"(86) reiškia "asmuo, kompanijos pasamdytas prižiūrėti, kad traukinių sėdynės būtų švarios ir apvilktos"

Lietuviškas žodis ypatingas tuo, kad dvi šaknys -kiškiakopūst- sudaro vos 12 raidžių. Likė trys ketvirčiai žodžio yra priešdėliai, priesagos ir galūnė.

Gal kas sugalvotų dar ilgesnę šio žodžio formą?

Kiškio kopūstai

Kalbantis su draugais užsieniečiais užėjo kalba apie kalbos kuriozus. Prisiminiau ir kiškio kopūstą (angliškai jis vadinamas wood sorrel, bet pvz., švedams tai irgi kiškio kopūstas).

kiškiakopūstis (kiškio kopūstas)
wood sorrel (in Lithuanian, rabbit's cabbage)

kiškiakopūsteliavome
we gathered wood sorrel

kiškiakopūsteliaudavome
we used to gather wood sorrel

prisikiškiakopūsteliaudavome
we used to gather a lot of wood sorrel for ourselves

neprisikiškiakopūsteliaudavome
we used to not gather enough wood sorrel for ourselves

nebeprisikiškiakopūsteliaudavome (32 raidės/letters)
we used to not gather enough wood sorrel for ourselves any more

nebeprisikiškiakopūsteliaujantieji (34)
those who do not gather enough
wood sorrel for themselves any more

nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems (37)
for those who do not gather enough
wood sorrel for themselves any more

nebeprisikiškiakopūsteliaujančiuosiuose (39)
in those who do not gather enough
wood sorrel for themselves any more

The Lake House (2006)

Dar studijų laikais kažkas iš dėstytojų kalbėjo, kad yra tokia teorija jog pasaulyje sukurta viso labo tik trisdešimt originalių scenarijų pagal kuriuos pastatyti originalūs filmai, o visi kiti tik išplaukia iš jų. Neskaičiau šių scenarijų, nežinau ar mačiau filmus pastatytus pagal juos, bet man ši teorija dabar visada padeda susidarant nuomonę apie filmą. Pažiūrėjęs gerą filmą dažnai pagalvoju ar galėtų jis pretenduoti į vieną iš jų, o gal galėtų būti trisdešimt pirmas. Gyvenant informacijos amžiuje iš ties labai sunku išvysti ką nors originalaus. Dažnai būna taip, kad dar net neįpusėjus jau žinai, kaip įvykiai klostysis toliau, o apie kokius nors subtilesnius minties vingius juokinga net ir pagalvoti.
Man The lake House paliko labai malonų įspūdį. Puikūs aktoriai Sandra Bullock ir Keanu Reeves, užburianti ir įtraukianti muzika, pakankamai originalus ir netikėtas scenarijus. Malonus atsipalaidavimas nuo erzinančios kasdienybės ir rutinos, originaliai ir subtiliai atskleisti dviejų žmonių santykiai. Tai vienas iš tų filmų, kai įsijungęs, bet kada nuo bet kurios vietos, jau nebegali atsitraukti.
Nemėgstu pasakoti filmo siužeto, nes pasakoti gero filmo siužetą ir spręsti ar verta jį žiūrėti ar ne, tai tas pats kaip prieš einant į spektaklį ar operą pagal libretą spręsti ar patiks vaidinimas. Rekomenduočiau šį filmą pažiūrėti visiems pavargusiems nuo kasdienybės, pasiilgusiems gilesnių jausmų ar šiaip dvasinio atsipalaidavimo. Filme yra daug subtiliai susijusių detalių ir mįslių, todėl kaip ir visus gerus filmus patarčiau žiūrėti labai atidžiai, neatidžiai žiūrint lengva pamesti siužetinę liniją.

Level.lt jis pigesnis nei amazonėj, bet irgi nepigus (Mindaugo pastaba)

Muzika ir lietuvių liaudies (autentiška) muzika

Tarsi kokia priešprieša, a? Šios mintys užrašytos užvakar apsilankius VDU liaudies muzikos ansamblio koncerte. Viskas buvo įprasta (ko galima tikėtis iš tokio koncerto) ir gana neblogai, nes kolektyvas tikrai geras. Bet rašysiu ne apie šį koncertą ir ne apie šį kolektyvą.

Rašysiu apie šią muziką. Iškart pasakysiu, puikiai žinau, kad lietuvių dainos įrašytos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, kad karo dainos laikomos lietuvių nacionaliniu epu (kaip Kalevala, Beovulfas ar pan.), tačiau nesu didelis liaudies muzikos mylėtojas, o dar labiau nemėgstu lankytis tokiuose koncertuose (snobas, velniai mane griebtų). Kodėl?

1. Tokiuose koncertuose visuomet jaučiu netikrumą. Visi tie suderinti judesiai scenoje, programa, surepetuotas dainų eiliškumas, o dar neduokdie koks pranešėjas man rėkte rėkia - netikėk. Taip ir regiu, kaip XVII amžiaus lietuviai kaime per kokią darbymečio šventę surengia liaudies dainų vakarą, repetuoja prieš tai. Kiekviena atskirai paimta daina - gerai, o koncertas - blogai. Beje, šiame koncerte išgirdau nuostabaus grožio karo dainą, kurią atliko vaikinas su kanklėmis solo. Va čia tai buvo gabalas. Jis dainuoja ir tu juo tiki.

2. Prievarta. Paskutiniu metu vakaronėse pastebiu jos mažiau (europėjam?), tačiau jau nuo seno karo šūkis "Šokantys kviečia nešokančius" mane verčia susigūžti ir pasidaryti nematomu arba bėgti parūkyti. Blogiausia, kad priešiniesi automatiškai. Būna ir tokių šokių, kuriuos mielai pašoktum, tačiau jau po to neini iš principo.

3. Teroras šeimose. Pasakiau, kad nenoriu eiti į šį koncertą ir išgirdau, kad "jo, visi jau ir taip seniai žino, kad aš nebe lietuvis". Ėjau ne dėl šios priežasties, o dėl to, kad kompanija taip vėlinosi, kad tik aš galėjau pakankamai greit nuvežt. Ir nepasigailėjau vien dėl tos minėtos baladės. Tiktai.

Pastaba dėl pirmo punkto. Ir per šį koncertą "žavus" ir pakankamai "mean" pranešėjas aiškino, kaip šitos dainos buvo užrašytos etnografinėse ekspedicijose, kaip šis ansamblis yra apsirengęs keturių Lietuvos regionų drabužiais ir pan. Tai vat ir suprask dabar: žmonės apsirengę tais įvairiais drabužiais ir dainuoja, kaip programoje pasakyta, prūsišką dainą. Daina visai graži, nieko negaliu pasakyti, bet kuo čia dėti tie keturių regionų drabužiai? Tokių dirbtinumų nesuprantu.
Sakyčiau, nesuprantu, kai tokios dainos atliekamos scenoje. Tačiau prieš porą metų buvau įstabiame Juozo Rimo koncerte, kur jis a capella dainavo liaudies dainas. Per porą dainų net ašarą nuritinau. Bet ir buvo justi, kad žmogus visas atsiduoda dainai, o ne stengiasi kuo geriau atlikti kūrinį. Čia glūdi didelis skirtumas. Tai buvo JO, o ne liaudies daina.
Šiaip liūdna, kaip vestuvių dainą dainuoja scenoje, o ne per vestuves.

I. Tad atėjau prie pirmos tezės: liaudies dainas reikia dainuoti, o ne saugoti. Jei atlikėjas tik atlieka tai, kas užrašyta magnetofono juostelėje ekspedicijos metu, jis NEPRATĘSIA tradicijos. Tas užrašytas kūrinys NEABEJOTINAI turi vertę. Bet jis turi būti atrama tolesnei kūrybai. Koncerte nuskambėjo viena puiki skudutinė sutartinė. Truko ne ilgiau kaip minutę. Iš jos, nieko per daug nekeičiant, gi galima padaryti kūrinį, pagal kurį šokt norėtųsi. Bet, kaip supratau, buvo atlikta pagal juostelę. Jau kas kas, o instrumentinė muzika yra 100 proc. kūryba.
Štai indiškas kūrinėlis (kiti sakys, va indai turi labai savitą harmoniją, jiems lengva žaisti tokiais dalykais). Bet klausydamas jo matai, kad žmogus gyvena tuo, ką groja ir jau tikrai KURIA tais motyvais neprarasdamas indiškumo. Tai aš vadinu gyva muzika. Youtube paklausiau "folk tune". Ir štai atsakymas. Bansuri fleita.



II. Antra tezė. Atskiri liaudies muzikos žanrai jau yra mirę, kai kurie mirs labai greitai. Žiauru? Kada paskutinį kartą girdėjot krikštynų dainą? Aš irgi.
Ilgiausiai turėtų gyvuoti Kalendorinių apeigų, vestuvių ir vaišių dainos. Dar gal lopšinės (aš nekalbu apie XIX a. romansus, kaip antai "Ko liūdi, berželi, ko liūdi".
Darbo, karo, mitologinės dainos iš esmės yra pasmerktos. Jos išliks kaip Beovulfas, kurio niekas nebeskaito.
Bet štai kas. Karo dainos labai melodingos (kaip ir ta mano anksčiau minėta baladė). Sutartinės be galo ritmingos. Tai yra pagrindas! Prisiminkit airių šokius (gerai jau, nuvalkiotas pavyzdys, bet airiška kultūra dėl to klesti). O karo dainos? kas tai? Europoje buvo riterių ir trubadūrų laikai. Pamėginkit įsivaizduoti jauną gitarasta lavinantį pirštus lietuvių karo balade:


Greensleeves

O štai lietuvių vaišių daina (geresnė aranžuotė ir intonavimas tikrai praverstų). Jonas. Alaus alaus



Beje, darbo dainos (tarp jų daug sutartinių), manyčiau, turi ateitį vien dėl savo ypatingos ritmikos (kiekvienam darbui savita; o spragilais pavanosim). Nepaisant to, kad sunku įsvaizduoti maximos kasininkes dainuojančias :-)

Kitas dalykas, kai dainos dainuojamos progomis, o klausytojai iš to mokosi. Tai ir yra pats tikriausias tęstinumas.

III. Trečia tezė. Harmonija, melodika (ne melodija) ir tekstai yra pagrindas. Juo ir naudokimės. Beje, lietuviai iš tikrųjų turi savitą melodiką (tik ne "Du gaideliai", žinoma) ir mažųjų tercijų bei sekundų harmoniją.
Jau net neminėsiu lotynų šalių, kojos pačios kilnojasi. Bet pavyzdžiui žydai. Štai hanukos daina, atliekama instrumentų dirbtuvėje. gražiausia tai, kad žmonės dainuoja dėl to, kad jiems malonu, o ne dėl to, kad nori pasirodyti:

Hanukos daina


Toliau - palyginti nauja kubiečių liaudies daina. Kas pasakys, kad ji neautentiškai skamba? Buena Vista Social Club (buvau įdėjęs video ir čia, tačiau dabar to nebeleidžia. Teks eit tiesiai paklausyt.



IV. Ketvirta tezė. Kiekvienas muzikos kūrinys gyvas kartoje tiek, kiek jame telpa tos kartos vertybių. Ypač pasiseka, jei kūrinys tampa ikona. "Gallows pole" - dainavo bluesmenai, džiazmenai, o įkvėpimą dar 4-5 kartoms suteikė Led Zeppelin:



Lietuviams tai buvo Velnio nuotaka



Lietuviai turbūt nemoka saugot savo vertybių. Žydas Viačeslavas Ganelinas turėjo pasirūpint sudėt lietuvių sutartines ir išdaigišką muziką į kultinį kūrinį.

V. Penkta tezė. Žaidimas. Labiausiai diskutuotina ir plačiausia sfera. Tikrai nemažai buvo bandymų padžiazuoti liaudies dainų temomis. Tačiau dažniausiai girdimas fonas (IMHO) yra "pažiūrėkit, kaip mes pavarom šita tema".
O pamėginkit pasirungti su ankstyvuoju Bjork laikotarpiu. Paprašytas sudaryti mylimiausių dainų 50-uką, būtinai įrašyčiau ir Bjork "Gling Glo". Galbūt čia daug lemia lolitiškas vokalo seksualumas ir išdykumas, tačiau ši daina yra ne kas kita, o džiazinė islandų dainos interpretacija. Daugiau apie Gling Glo.



O klausydami Martyno Levickio, ar matote Martyną Levickį?



Štai geras ir teigiamas pavyzdys: eurovizinis Strazdas, pagardintas Lino Rimšos ritmikos takeliu. Įstabus kūrinys (aš esu iš tų, kuris tiki, kad praėjus trejiems metams belgai su panašiu kūriniu antrą vietą laimėjo. tiesiog mes pralenkėm laiką):



tiek įstabus, kad sulaukia gražių parodijų:



IŠVADA:
Jei mes patys nieko nedarysim su liaudies dainomis, o tik dainuosim konservus, tą muziką būtinai pasičiups kiti ir pavadins pvz. African Marketplace (gal pavyks iš čia pagrot) Kodėl klausydamas šito kūrinio taip ir matau pvz. Trimito merginas šokančias pagal kokio Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą. Gal čia tik mano asmeninis įsivaizdavimas? Arba sukurs kokią dainą kaip dabar kad per radiją nuolat leidžiamą, kas yra tiksli "Bitute pilkoji" kopija. Tik dar neatsekiau pavadinimo. Kai atseksiu, parašysiu.
O gal ir patys ką nors suimprovizuosim:

Amazonė

Esu didelis amazon.co.uk gerbėjas. Galvojau, kaip paprasčiau padaryti nuorodas į filmus ir suradau , atrodytų, fantastišką priemonę - Context links. Įrašai keletą eilučių kodo į savo puslapį, o jau amazonė pasileidžia per jį ir sužymi surastus jai svarbius žodžius. Tada nebereikia nei iliustracijų ieškoti, pati amazonė atsiunčia. Aš jau nekalbu apie tai, kad jei koks lankytojas paspaudęs ant nuorodos ką nors nusipirks, tai aš uždirbsiu net 4 proc. kainos. Jau svajoju apie namą Palm Byče. Idėja puiki, tačiau toli gražu ne visus filmus ji man sužymėjo, o dar įdomiau tai, kad užuot pažymėjus filmą, ji suranda filme vaidinusį aktorių ir sukuria nuorodą į kitą filmą su tuo aktorium. Kažkaip netvarkingai atrodo ir labai erzina akį. Reikės ieškoti kitokių įrankių.

Terasa/alkoholis

parūkiau terasoj ir pagalvojau. Brač visas šitas žinutes išskyrus pirmą parašiau šiandien. Lengvai užsidegu dėl naujų dalykų. Ar pavešiu, dievai žino. Kita vertus, ką veikiu vakarais: stoviu terasoj, rūkau, mėgaujuos alumi ir daugiau kaip ir nieko. Tiesa, dažną vakarą žaidžiu pool'ą bet čia tarsi ne į temą. Tad pagalvojau, ką aš veiksiu vakarais, kai nežaidžiu pool'o. Tai gal ir parašinėsiu tuomet.
"turiu" dar svetainę www.klajoklis.lt, kuri paskutiniu metu šiek tiek merdėja, bet jai jau laikas atnaujint softą, kas šiuo metu vyksta (klajoklio skaitytojai čia pasipiktins, nes tai vyksta lėčiau nei vėžlio žingsniu, bet aš jiems rasiu pasiteisinimą :-).
Net rašydamas šitą žinutę kažkaip geriau pasijutau. Jaučiu, kad tęsis visas šitas reikalas.
Beje, ir mano dukra visai gal ne prieš būtų parašinėt apie paauglių filmus. Užsiminiau šiandien apie tai. Kažkaip kartu pagavo mus šitas žiūrėjimo biznis (ar nuobiznis).

Nekenčiu laptopų. per maža klaviatūra, nesąmones rašau.

Lyg tarp kitko. Amazonas yra gerai. Ten perku 90 proc. savo flmų. Net neieškant, ko nori, vien pasižiūrėjus į sąrašą pigiausių filmų galima sugalvot (kai kas žymiai pigiau nei Lietuvoj): sąrašas čia

A Scent of a Woman (1992)

Al Pacino benefisas be jokios mafijos. Pamenu, jį senokai rodė per televiziją ir man jis paliko tokį įspūdį, kad progai pasitaikius nusprendžiau nusipirkt ir su vaikais pažiūrėt darsyk.
Pakankamai tiesmukas, tačiau nuoširdžiai geras, pagardintas Pacino tabasco. Tiesmukas sakau todėl, kad ten nėra kažin kiek peripetijų, net sakyčiau kiek pionieriškas (čia vyresniems nei 35) ((((Oi, geras, firefox spellcheckeris pionierišką kaip klaidą rodo:-))))
Siužetas: aklas JAV armijos atsargos pulkininkas leitenantas auklėja jį prižiūrintį vaikiną. Nepasakyčiau, kad vaikinas LABAI ūgtelėjo per filmą, tačiau pulkininkas - tikrai. Tačiau pažiūrėjus iki galo nekyla jokių abejonių kad vaikinas ūgtels. Net tik jis - net ir jį vaidinantis Chris O'Donnel.
Scenos, kurių negalima praleisti: restorane - pokalbis ir tango su Dona bei baigiamoji filmo kalba.
Beje, šįkart žiūrėdamas atkreipiau dėmesį ir džiaugiausi, kad iš tango nepadarė šou. Tai buvo labai atsargus aklo žmogaus šokis, o atrodė itin subtiliai. Laurai Pacinui.

IMDB 7,6
Scent Of A Woman [1993]
Pirkti iš Level.lt

P.S. Šiuo metu Amazonėj, jis keturiais litais pigiau, tačiau parsiųst pigiau iš Level :-)

Robertas

Kadangi mano žinios kino srityje yra tikrai menkos, pakviečiau bendradarbiauti seną bičiulį, kuris tikrai daugiau išmano apie kiną. Žmogus užimtas (kaip ir mes visi:), bet galgi pasidalins patirtimi.

Woody Allen, Zelig (1984)

Nesu didelis Alleno mėgėjas, Manhattan taip ir nesugebėjau iki galo pasižiūrėt (gal darkada prisiversiu), tačiau Zelig vakar pasižiūrėjau antrąkart, šįkart su vaikais (12 ir 14). Labai rimtas, ir žiauriai juokingas filmas. "Dokumentikos" perlas.
Išgalvota istorija apie tarpukaryje gyvenusį žmogų, ypatingą neįprastais gebėjimais. Visas filmas sumontuotas iš tų laikų tikros dokumentikos kadrų, šiais laikais sukurtų "tikros dokumentikos kadrų iš anų laikų" (beje, naudojant anų laikų kino techniką) bei anų laikų kadrų "dalyvių" atsiminimų. Nors filmo trukmė - vos 1:20, tačiau montavimas užtruko 3 metus.
Vadinamosios tiriamosios žurnalistikos parodija, kuomet pokalbiai su liudininkais ar liudininkų liudininkais sukuria įspūdį, kad viskas tikrai buvo. Interviu su Dr. Eudoros Nesbitt Fletcher (vaid. Mia Farrow) "motina" buvo toks panašus į jau chrestomatiniu tapusį nevykėlio žurnalisto pokalbį su Saboniu, kad su vaikais leipom. Highly recommended.

Skaityti IMDB

Pirmadieniui, spalio 15

Bandau pradėt. Dabar trečiadienis. Žiūriu filmus kitai savaitei. Beje, rašysiu tik apie LTV, LTV2, TV3, LNK, TV1, TANGO TV ir TV1000, nes kitų lietuviškų kanalų tiesiog nematau.

LTV
Jokių filmų.

LTV2
15.00 Amerikos kino legendos. „Jankių garbė“. Biografinė meilės drama. JAV, 1942 m.
Negi taip sunku įrašyti originalų pavadinimą. Gal čia Heart of Virginia, dar žinomas kaip Pride of Virginia?
22.10 „Pykšt, pokšt - tu negyvas“. Bang Bang You're Dead [2002]. Drama. JAV, 2002 m. (N-14). IMDB 8,2
Septynis apdovanojimus pelnęs Guy Ferland (Dirty Dancing: Havana Nights; viena serija Prison Break) filmas. Matyt reikės pažiūrėti.

TV3
11.05 „Mažylio atostogos“. Baby's Day Out. Komedija. Rež. Patrickas Readas Johnsonas. Vaid. Joe Mantegna, Lara Flynn Boyle, Cynthia Nixon. JAV, 1994 m. IMDB 4,5.
Hmmm. Nežiūrėsiu. Šiaip, sako linksmas, bet labai jau nuspėjamas.

LNK
11.00 „Taiklus smūgis“. Just for Kicks. Komedija. Rež. Sydney J.Bartholomew jaun. Vaid. Cole'as Sprouse'as, Dylanas Sprouse'as, Tomas Arnoldas. JAV, 2003 m.
Filmas IMDB sugebėjo gauti 1,4 reitingą. Vieno skaitytojo atsiliepime perskaičiau, kad Sydney J.Bartholomew Jr. reikėtų uždrausti kurti filmus. Džiaugiuosi nematęs :-)

TV1
13.30 „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“. Postcards from the Edge. Komedija. Rež. Mike'as Nicholsas. Vaid. Meryl Streep, Shirley MacLaine, Dennis Quaidas, Gene'as Hackmanas. JAV, 1990 m. IMDB 6,4
Praėjus 14 metų po šio filmo Nichols sukūrė Closer. Atsiliepimų daug ir jie gana teigiami. Nepamatysiu.
21.00 „Avarija“. Crash. Drama. Rež. Paulas Haggisas. Vaid. Karina Arroyave, Sandra Bullock, Donas Cheadle'as, Mattas Dillonas. JAV, Vokietija, 2004 m. (N-7). IMDB 8,2. 4 Oskarai ir 40 kitokių apdovanojimų.
Savo gėdai turiu pripažinti, kad dar nemačiau, tačiau jis jau yra nusipirktinų sąraše. Beje, dukra pasakojo, kad šį filmą jiems rodė per etikos pamoką. Beje, kas skirsto amžiaus apribojimus. Neradau nė vienos šalies, kur jam būtų skirta mažiau nei N-14. Oho.
23.10 „Makbraidas. Amžina ištikimybė“. McBride: Fallen Idol. Detektyvas. Rež. Johnas Larroquette'as. Vaid. Johnas Larroquette'as, Marta DuBois, Mattas Lutzas. JAV, 2006 m. (N-7). IMDB 6,5.
Kai kas sako, kad tai bene prasčiausias filmas iš visos Makbraido serijos.

TangoTV
22.30 „Patriotas“. Patriot. Veiksmo. JAV, Vokietija, 2000 m. (N-14). IMDB 6,7.
Jau rodytas daugybę kartų, bet vis vien malonus žiūrėti. Patriotiškai nuteikia. Gerai, gal net per švariai nufilmuotas, Patriotas tikrai nusipelnė aukštesnio įvertinimo nei 6,7. Tačiau jis smarkiai prasilenkia su istorine tiesa, todėl nemažai komentatorių jį lygino su žemėm.

TV1000
05.00 „Vairavimo pamokos“. Komiška drama. Didžioji Britanija, 2006 m. IMDB 6,6.
Filme vaidina Hario Poterio ciklo žvaigždė Rupertas Grintas.
07.00 „Spalio dangus“. October Sky. Drama. JAV. IMDB 7,6.
Kas sugalvojo tokį filmą rodyti 7-ą ryto? Puikus filmas, labai uždegantis. Ypač patartinas pasižiūrėti nesusirandantiems veiklos paaugliams. Tikra istorija apie berniuką, kuris išgirdęs apie Sputniką, sumanė pats pasidaryti raketą. Žodžiu, nuo idėjos iki astronautų instruktoriaus. Filmas puikus ir susipinančiomis santykių linijomis.
09.00 „Jamakašiai - šiuolaikiniai samurajai“. Drama. Prancūzija, 2001 m. IMDB 5,5. Nors vienas iš scenarijaus autorių - Lucas Bessonas, negaiščiau laiko šiam filmui.
11.00 „Stiveno Glaso afera“. Shattered Glass. Drama. JAV, Kanada, 2003 m. IMDB 7,7
Žurnalistas krenta iš karjeros aukštybių, kuomet paaiškėja, kad daugiau nei pusę savo straipsnių jis sufabrikavo. Filme gausu įtampos, kalbų ir veiksmo. Gaila, kad nepamatysiu. Toks žanras man visai patinka.
13.00 „27 pavogti buciniai“. Komedija. Vokietija, Gruzija, Didžioji Britanija, 2000 m. IMDB 6,6
Nemačiau. Nanos Džordžadzės filmas, pasakojantis apie paauglės meilės trikampį su jaunu vaikinu ir jo tėvu. Švelni romantiška tragikomiška meilės istorija. Iš esmės giriamas.
15.00 „Kilpa“. Trileris. JAV, 1948 m. Nieko negaliu pasakyti. Net originalaus pavadinimo neatkapsčiau.
17.00 „Idealus nusikaltimas“. Kriminalinė komedija. Ispanija, Italija, 2004 m. IMDB 7,2. Deja, nieko nepasakysiu.
19.00 „Juodoji skylė: Rydiko kronikos“. Fantastikos. JAV, Australija, 2000 m. IMDB 6,8. Žanro mėgėjams. Vaidina Vim Diesel. Nors tie, kas domisi, jau matė ir žino :-)
21.00 „Rydiko kronikos“. Mokslinės fantastikos trileris. JAV, 2004 m. IMDB 6,3. Nenuostabu. Juk tai tęsinys.

Pirmas bandomasis įrašas

Kam aš tai darau?
Dienoraštis sumanytas sužinojus, kad mirė maestro Saulius Macaitis (aka Stepokas Strolia). Balsas.lt svetainėje nebeliko jo puikiai parašytų per TV rodomų filmų rekomendacijų. Nieko kito net panašaus į tai internete nepavyko rasti.
Negaliu nė iš tolo lygintis su maestro, juolab kad ir kinu susidomėjau (bet tik kaip žiūrovas) gal prieš metus. Bet vis vien norisi daugiau sužinoti apie filmą prieš jį pažiūrint, tad bandysiu savo apžvalgas pateikti čia.
NB: Tai yra visiškai subjektyvu ir nemokšiška. Prašom komentuoti, diskutuoti ir peikti, jei kas nepatinka:). Ir tikrai, bent jau kol kas, negaliu pažadėti tikrai periodiško atnaujinimo.